Subūrė diskusijai
ES investicijos Lietuvoje per pastaruosius metus pakeitė ne tik miestų ir miestelių veidą.
Jos suteikė galimybių verslui diegti inovacijas, kurti darbo vietas, žmonėms – gauti kokybiškesnes paslaugas, mokytis modernesnėje aplinkoje, o pažeidžiamiausiems visuomenės nariams – gyventi oriau ir savarankiškiau.
Apie tai, kaip šiandien įgyvendinamas investicijas ir infrastruktūros projektus regionuose paversti ilgalaikiu ekonomikos bei socialiniu augimu, Bistrampolio dvare diskutuota Panevėžio regiono forume „Kuriame ateities regioną“.
Savivaldybių, valstybės institucijų, verslo, mokslo ir kitų sričių atstovai kalbėjo ne tik apie jau padarytus darbus, bet ir apie tai, kokią vertę regionui turi sukurti būsimos investicijos.
Vertinti ne kaip paramą
Skaičiuojama, kad 2025–2040 metų laikotarpiu Panevėžio regione iš vieno investuoto euro turėtų būti sukurta 5,69 euro vertės.
Finansų viceministrės Rūtos Carik teigimu, Panevėžio regione vienam gyventojui tenka apie 868 eurus ES investicijų – tai šiek tiek daugiau nei šalies vidurkis.
Tačiau, pasak viceministrės, reikia kalbėti ne apie lėšų „įsisavinimą“, bet investavimą. O investicija, kokia ji bebūtų, turi duoti grąžą.
„Turėtume atsisakyti paties termino „ES parama“. Užaugome tiek, kad Europos fondų lėšas turime ne tiesiog panaudoti, o investuoti į tai, ko regionams labiausiai reikia ir kas gali kurti jų ateitį“, – pabrėžia R. Carik.
Būtent žmogiškųjų išteklių stiprinimą, investicijų pritraukimą ir viešųjų paslaugų – viešojo transporto, sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų, švietimo gerinimą viceministrė įvardijo kaip vienas svarbiausių ateities krypčių.
Pasak jos, Lietuva yra nedidelė, tačiau regionai labai skirtingi ir sprendimai neturėtų būti nuleidžiami iš viršaus.
Todėl planuojant naująjį ES investicijų laikotarpį siekiama suteikti regionams ir savivaldai daugiau savarankiškumo sprendžiant, kur investicijos būtų prasmingiausios.
„Tik vietos regionų gyventojai, savivaldybių atstovai, merai tiksliai žino, ko jų regionams reikia“, – teigia R. Carik.
Nuo pastatų – prie žmonių
Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininkas ir Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas pabrėžia: per pastaruosius du dešimtmečius regione įvyko milžiniškas pokytis. Investuota į mokyklas, darželius, viešąsias erdves, sporto infrastruktūrą, socialines paslaugas ir daugybę kitų sričių. Tačiau, jo manymu, šiandien jau nebeužtenka skaičiuoti, kiek pastatų renovuota ar kilometrų šaligatvių nutiesta.
„Norėtųsi kalbėti apie tai, kiek jaunų šeimų nusprendė likti mūsų regione, kiek žmonių grįžo iš didesnių miestų, čia dirba, kuria verslą, augina vaikus ir džiaugiasi gyvenimu čia“, – sako R. Godeliauskas.
Jo teigimu, regiono ateitis tiesiogiai priklauso nuo to, ar žmonės čia matys pakankamai priežasčių pasilikti. Geras darbo užmokestis, kokybiškos paslaugos, sutvarkyta aplinka ir galimybė gyventi neatsisakant komforto, kuris anksčiau buvo siejamas tik su didmiesčiais, tampa svarbiais argumentais.
„Mūsų paslaugos jau nebenusileidžia didmiesčiams. Sugrįžę žmonės tą pamato ir įvertina. Turime ne vieną pavyzdį, kai jie maloniai nustemba – pasirodo, nieko neprarado pasirinkę gyventi regione“, – dėmesį atkreipia R. Godeliauskas.
Atsiveria naujos galimybės
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius į šiandienos pokyčius siūlė pažvelgti iš laiko perspektyvos. Jis prisiminė pirmuosius europinių investicijų projektus, kai kaimo vietovėse buvo keičiami vandentiekio vamzdynai. Iš pirmo žvilgsnio – nedidelis infrastruktūros projektas. Tačiau žmonėms jis reiškė kur kas daugiau nei naujus vamzdžius po žeme – gyvenantieji kaimuose pagaliau galėjo turėti kokybišką geriamąjį vandenį.
Ne mažiau svarbūs, pasak mero, buvo ir kiti infrastruktūros pokyčiai. Modernizuotos mokyklos ir kultūros įstaigos, kompiuterizuotos darbo vietos, žmonėms atsivėrė daugiau galimybių mokytis ir tobulėti. A. Pocius nesutinka su kritika, esą kai kurie gyvenviečių tvarkymo projektai buvo tik „trinkelizacija“. Jo manymu, sutvarkyta aplinka keičia ne tik gyvenviečių veidą, bet ir pačių žmonių santykį su vieta, kurioje jie gyvena.
„Kai gyvenamoji vieta tvarkinga, jauki, sutvarkyti keliai, žmonės nori čia gyventi, puoselėti savo namus“, – sako meras.
Šiandien Panevėžio regionas žvalgosi į jau gerokai didesnio masto galimybes.
Viena jų – geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūra, kuri kartu su „Via Baltica“ magistrale, planuojamu intermodaliniu terminalu, energetikos infrastruktūra ir pramonės plėtra gali tapti nauju ekonominiu impulsu visam regionui.
„Panevėžio rajonas yra vietoje, kur susikerta keli regiono augimui ypač svarbūs dalykai – strateginė transporto infrastruktūra, verslo ir pramonės plėtra bei žmonių gebėjimai kurti čia savo ateitį. „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir Panevėžio regiono laisvoji ekonominė zona atveria naujų galimybių investicijoms ir verslui, todėl turime galvoti ne tik apie šiandienos poreikius, bet ir apie tai, kaip šiomis galimybėmis pasinaudosime po penkerių ar dešimties metų. Mums svarbu, kad augantis regionas būtų patrauklus investuotojams, verslui ir žmonėms, o dideli infrastruktūros projektai duotų realią naudą Panevėžio kraštui“, – sako A. Pocius.
Investicija – ne fasadas
Kad europinių fondų investicijų poveikis matuojamas ne vien nutiestais keliais ar atnaujintais pastatais, pabrėžė ir Panevėžyje neseniai duris atvėrusio „Harmonijos miesto“, kuriame teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams su negalia ir jų šeimos nariams, direktorė Lina Trebienė.
Ji sako investicijas matanti pirmiausia kaip investiciją į žmogų, ypač – į vaiką su negalia.
„Kai investuojama į silpniausią narį, tai rodo mūsų, kaip visuomenės, brandą ir stiprybę“, – akcentuoja L. Trebienė.
Jos teigimu, už naujo šio pastato fasado slypi kur kas daugiau nei modernios patalpos. Tikroji investicijų vertė atsiskleidžia per žmogų – jo saugumą, orumą, galimybę mokytis, tobulėti, būti aktyviu visuomenės nariu ir kuo mažiau priklausyti nuo savo negalios.
„Kartais apie investicijas kalbame taip: ai, čia tik gražus pastatas. Tačiau tikroji vertė – kas slypi po tuo gražiu fasadu. Pirmiausia – žmogus, į kurį investuojame. Nors „Harmonijos miestas“ veikia dar nepilnus metus, jau sulaukiame delegacijų iš kitų Europos valstybių, kurios nori pasisemti mūsų gerosios patirties. Tai ir mums patiems suteikia žinojimo, kad einame teisinga kryptimi, kad investicijos yra tikslinės ir ateityje turės didžiulį poveikį“, – pasakoja L. Trebienė.
Potencialas augti
Kad europinės investicijos gali tapti ne tik pagalba verslui, bet ir postūmiu proveržiui, iliustruoja Panevėžyje veikiančios bendrovės „Supergarden“ direktorės Lauros Kaziukonienės patirtis.
Pasak jos, be ES fondų finansavimo įmonei būtų buvę gerokai sunkiau žengti inovacijų keliu, kurti naujus produktus ir pasiekti užsienio rinkas. Įmonė specializuojasi liofilizacijos srityje. Iš Panevėžio į užsienio rinkas keliaujantys „Supergarden“ liofilizuoti produktai – vienas iš pavyzdžių, kaip europinės investicijos gali padėti regiono verslui išaugti iš vietos gamintojo į tarptautinėse rinkose veikiantį inovatyvų verslą. Tai reiškia, kad investicijų poveikis nesibaigia vien įmonės gamybinėse patalpose. Augantis verslas kuria darbo vietas, didina savo darbuotojų kompetencijas, stiprina regiono ekonomiką ir kartu garsina Panevėžio vardą.
„Pasinaudoti ES fondų pagalba nėra lengva. Bet be šios pagalbos paprastai įmonei būtų sunku pasiekti tokį proveržį“, – pripažino L. Kaziukonienė.
Naujas etapas
Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius europines investicijas taip pat vertina kaip svarbų įrankį įgyvendinant regiono pasirinktą kryptį. Nors Biržai nutolę nuo pagrindinių šalies magistralių, rajonas savo potencialą sieja su turizmu, o investicijos į viešąsias erdves ir lankytinus objektus padeda šį potencialą vis labiau atskleisti. Sutvarkyta aplinka tampa svarbi ne tik turistams. Patrauklios erdvės ir augantis lankytojų srautas skatina kurtis ir verslus, o investicijos ilgainiui ima kurti platesnę naudą visam kraštui.
„Biržai ne veltui vadinami Šiaurės Lietuvos perlu. Europa nesibaigia ties Lietuvos siena. Savaitgaliais matome, kad pas mus pailsėti atvyksta ne tik lietuviai, bet ir labai daug latvių. Šią bendrystę labai vertiname – turime net bendrų projektų, gimusių iš šios draugystės. Tokie projektai kuria pridėtinę vertę ir Biržų kraštui, ir visam Panevėžio regionui, todėl ir ateinančias investicijas norime išnaudoti taip, kad jos sukurtų kuo didesnę vertę“, – sako K. Knizikevičius.
Rekomenduojami video