Panevėžio rajone iškilo pirmieji du kolumbariumai, o Panevėžyje planuojamas kone visas jų miestelis. Vis dėlto Seimui įtvirtinus, kad savivaldybės turi teisę imti mokestį už nišą kolumbariume, ir rajono, ir miesto politikai turės apsispręsti, ar iš mirties daryti verslą.
Panevėžio rajone iškilo pirmieji kolumbariumai. Tokie po 36-ias nišas įrengti Krekenavos ir Ramygalos kapinėse.
Panevėžio rajono savivaldybei šie statiniai kainavo 70 tūkst. eurų.
Šios kapinės pirmiesiems kolumbariumams parinktos, nes yra didžiausios rajone: Krekenavoje jos užima apie 4 hektarus, Ramygaloje – apie 3 ha.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius pasakoja, kad mintis statyti kolumbariumus kilo kone spontaniškai, lankant šeimos amžino poilsio vietą nedidelėse kapinaitėse Žemaitijoje.
„Tokiame kaimelyje yra, o mes neturime“, – tuomet nusistebėjo meras.
Iškilus kolumbariumams dviejuose rajono miesteliuose, Savivaldybėje svarstoma apie tokių statinių plėtrą – jų reikėtų ir Miežiškiuose, Naujamiestyje, Paįstryje.
Mero nuomone, kapinėse turėtų būti ir kolumbariumai, o nišų skaičius juose turėtų priklausyti nuo kapinių dydžio.

Siūlo iš mirties nedaryti verslo
Naujieji rajono kolumbariumai dar neatidaryti.
Lapkritį į posėdį susirinkusi rajono Savivaldybės taryba spręs dėl naudojimosi jais tvarkos.
Meras neabejoja, kad bus nustatyti tam tikri apribojimai – juose laidoti artimųjų palaikus galės ne kiekvienas.
„Visą laiką buvo, kad nieko bendro neturintieji, pavyzdžiui, su Krekenava, nelabai ir gauna leidimą laidoti jos kapinėse. Manau, kad ir dėl kolumbariumo bus panaši tvarka“, – svarsto A. Pocius.
Lapkritį sukaks ketveri metai, kai savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumų nišos buvo neapmokestinamos.
Tačiau nuo liepos 1-osios savivaldybėms vėl leista spręsti, ar už naujų kolumbariumų nišas imti vienkartinę rinkliavą. Tokį sprendimą Seimas argumentavo, kad šios surinktos lėšos paskatins savivaldybes aktyviau investuoti į kolumbariumų plėtrą.
Taigi per artimiausią Tarybos posėdį Panevėžio rajono savivaldybės politikams teks apsispręsti ir dėl galimo mokesčio.
Pasak mero, kol kas šis klausimas Savivaldybėje nei aptartas, nei sulaukęs konkrečių pasiūlymų.
Pociaus žiniomis, kai kuriose savivaldybėse vienkartinė rinkliava už kolumbariumo nišą siekia 500 ar net 800 eurų.
Pats meras pripažįsta turintis savo nuomonę šiuo klausimu, tačiau galutinį sprendimą priims Taryba. Jo manymu, laidojant žemėje už sklypelį kapvietei mokestis neimamas, todėl ir kolumbariumų nišos turėtų būti suteikiamos nemokamai.
„Aš esu linkęs iš mirties verslo nedaryti ir siūlysiu, kad kolumbariumai būtų nemokami, bet Tarybos narių nuomonė gali būti kitokia“, – sako A. Pocius.
Pasak mero, rajone sunkumų dėl kapinių plėtros kol kas nėra, o ir pritrūkus vietos greičiausiai nekiltų problemos nuperkant žemę iš gretimo savininko.
Tačiau kolumbariumai yra dar vienas pasirinkimas žmonėms – tokiai amžino poilsio vietai reikia mažiau nuolatinės priežiūros. Ypač tai aktualu, kai artimieji gyvena kituose miestuose ar užsienyje.

Abejoja, ar bus populiarus
Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys sako, kad susidomėjimas nauju, nors dar neveikiančiu kolumbariumu jau yra.
Žmonės seniūnijos klausinėja, kada bus galima jame laidoti, jau atsiranda ir norinčiųjų užsiimti vietą ar perkelti artimojo urną iš kitur.
Tačiau, pasak seniūno, kol nebus patvirtintos tvarkos, kas galės būti laidojama, kolumbariumas negalės būti eksploatuojamas. Be to, dar likę nebaigtų kosmetinių darbų.
„Briedis dar miške, o mes jau daliname grobį“, – sako V. Kaušakys.
Jo pastebėjimu, šiais laikais didesnė dalis mirusiųjų Krekenavoje laidojami kremuoti. Seniūno manymu, tokios tendencijos matyti visoje šalyje.
„Pagal nustatytus matmenis yra šeimos kapas, vienas kapas ir kapas urnai. Krekenavos kapinėse daugiausia laidojama į šeimos kapavietes. Kad būtų prašoma visiškai naujos kapavietės – retenybė“, – teigia seniūnas.
Kaušakio nuomone, nors naujasis kolumbariumas nėra didelis, greitai neužsipildys.
„Laidoja urnas šeimos kape, kurį vis tiek reikia prižiūrėti. Kam dar ir kolumbariume urną laikyti?“– svarsto seniūnas.

Statys miestelį mirusiesiems
O Panevėžyje rengiamasi statyti kone miestelį mirusiesiems.
Greta Kristaus Karaliaus katedros kapinių, tarp „Grauduvos“ laidojimo namų ir Žagienio gatvės miesto Savivaldybė suplanavusi net 2595 nišų kolumbariumą.
1,6 hektaro teritorijoje suprojektuota 14-iolika atskirų statinių, vadinamųjų boksų. Kiekviename jų – nuo 15 iki 30 nišų po keturias vietas urnoms.
Statant kolumbariumą bus įrengti pėsčiųjų takai, suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinti želdiniai, pastatyta tvora, įrengtos vandens kolonėlės. Taip pat numatyta išplėsti esamą automobilių stovėjimo aikštelę bei įrengti naują ties Žagienio gatve.
Naujo kolumbariumo miestui prireikė sparčiai užsipildžius tokiam statiniui Šilaičių kapinėse.
Jose pirmasis kolumbariumas iškilo 2014 metais. Tuomet pastatytos 424 nišos. Už jas parduodant surinktas lėšas 2020 metais pastatyta dar 511 nišų. Tuomet vienkartinė rinkliava už nišą kolumbariume siekė 550 eurų.
Surinktos lėšos buvo naudojamos ir Pašilių kapinių plėtrai.
Pasikeitus įstatymams mokestis neberenkamas. Tačiau ir laisvų nišų Šilaičių kapinių kolumbariume nebeliko – paskutinė atiduota daugiau nei prieš pusantrų metų, 2025 metų sausį.
Pasak Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Zavackienės, apie naują rinkliavą ir jos dydį bus svarstoma tuomet, kai bus pastatytas naujasis kolumbariumas arba bus aiški sąmata, kiek kainuos jo statybos.
O jei nutiktų taip, kad senajame kolumbariume Šilaičių kapinėse atsilaisvintų niša, ji būtų nemokama, nes šis statytas dar prieš įsigaliojant įstatymui, atrišusiam savivaldybėms rankas imti mokestį.
Rekomenduojami video