SAVAITĖS KLAUSIMAS. Ar seneliams reikia anūkadienių?

Paneveziobalsas
7 Min Read

Ar seneliai turėtų gauti laisvadienių anūkams prižiūrėti? Seime kilęs siūlymas greta mamadienių ir tėvadienių įteisinti dar ir anūkadienius sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų.

Vieni įžvelgia galimybę stiprinti kartų ryšį, kiti šį sumanymą vadina populistiniu ir perspėja dėl papildomos naštos darbdaviams.

O patys seneliai ar norėtų tokiomis dienomis pasinaudoti?

Šįkart panevėžiečiai svarsto, ar meilė anūkams turėtų būti įtvirtinta įstatymu, ar vis dėlto tam turėtų pakakti šeimos susitarimų ir geros valios.


Ričardas RADVILA

„Sekundės“ ir „Panevėžio balso“ redaktorius

Atsakant į šį klausimą kiekvienam reikėtų įvertinti, kas yra šeima platesne prasme. Ne tik bendras dviejų žmonių gyvenimas, bet ir pajautimas, jog esame įvairių žmonių gyvenimų linijų tęsinys, o mūsų vaikai ir anūkai tą sistemą neša laiku tolyn. Todėl rūpintis anūkais – irgi senelių pareiga. Beje, labai maloni.

Pačiam anūkus prižiūrėti tenka tikrai nedažnai.

Taip yra ir todėl, jog gyvename už miesto, ir dėl to, kad mūsų vaikai puikiai susitvarko patys. Be to, anūkėms po kelių mėnesių jau bus 9 ir 10 metų. Jos jau turi savo pasaulį, yra protingos ir savarankiškos. Daugiau dėmesio reikalauja mažasis, kuriam dar tik ketveri.

Stengiuosi būti teisingas senelis, kalbu su anūkais kaip su suaugusiais. Didžiausias iššūkis – prisiminti, jog kažkada irgi buvau vaikas, ir kai kurios man dabar juokingos jų problemos ar klausimai nebuvo nė kiek juokingi. Kai kada tenka užgniaužti šypseną, nenumoti ranka, neva „ai, čia smulkmena, paaugsi“. Žinoma, atlieku tą malonią senelių pareiga – lepinti anūkus. Juk kur daugiau, jei ne pas senelius jie gaus kokakolos, saldainių, laiko su telefonais.

Taigi, „seneli, tu fainas“, yra geriausias įvertinimas.

Tikrai būna įvairių situacijų, kai vaikai paprašo prižiūrėti anūkus, tačiau turiu galimybę dirbti nuotoliu ir tai daug ką išsprendžia.

Ar pats pasinaudočiau anūkadieniais? Tik tuomet, jei neišeitų suderinti nuotolinio darbo, kitų senelių galimybių. Kad ir kaip gražiai tai skambėtų, papildomi laisvadieniai verslui yra našta. Kadangi savo darbovietėje neskirstau į „juos“ – darbdavius ir „mus“ – darbuotojų, puikiai suprantu, kad tai būtų visos įmonės problema.


Virginijus ŠLEŽAS

Paįstrio seniūnas

Jau pustrečių metų esu senelis, džiaugiuosi turėdamas anūkytę Ūlą. Žiūrėdamas savanaudiškai, gal ir turėčiau palaikyti siūlomus anūkadienius, turėčiau laisvų dienų.

Tačiau anaiptol nepalaikau ir tokį siūlymą vertinu kaip populistinį.

Užtenka, kad turim mamadienius ir tėvadienius. Babadienių ir seneliadienių Lietuvai jau būtų per daug.

Nenustebčiau, jei dar būtų pasiūlyta po laisvą dieną duoti tetoms, dėdėms, krikštatėviams. O ką? Išgirstume argumentų, kad tai stiprina šeimos ir giminės ryšius, o stipri giminė – tai stipri valstybė.

Žinoma, juokauju. O juokaudamas galėčiau pasiūlyti įvesti ir tinginiadienį. Neabejoju, kad nė viena pasaulio šalis tokios dienos neturi – išgarsėtume, sužinotų pasaulis apie Lietuvą.

Kalbant rimtai man atrodo, kad Lietuvoje ir taip pernelyg daug laisvadienių.

Neslėpsiu, netikiu, kad tėčiai, gavę tėvadienius, visada juos ir skiria vaikams. Abejoju, ar dienos nepraleidžia garažuose, žvejyboje, gal susitinka su draugais.

Paįstrio seniūnijos administracijos kolektyvas gana jaunas. Tačiau vaikų turintys darbuotojai neima mamadienių ir tėvadienių vien tam, kad turėtų laisvadienį. Esame sutarę, kad kai tikrai reikia, jie veda vaikus pas gydytojus, tvarko kitus reikalus, o šiaip laisvų dienų neima.

Kai augo mano dukros, o ir dabar, kad pagelbėčiau joms vienu ar kitu klausimu, man yra tekę darbo valandomis išeiti. Valdžia, ačiū jai, tam neprieštaravo. Tiesa, praleistą laiką vėliau atidirbau su kaupu. Tikiu, kad ir kitose darbovietėse tokie klausimai išsprendžiami geranoriškai.

Neabejoju, kad anūkadieniai pakenktų verslui, kuris ir yra pagrindinis valstybės išlaikytojas. Juokinga būtų galvoti, jog anūkadieniai, kuriais neva turėtų būti palengvintas gyvenimas vaikus auginantiems tėvams, įkvėptų juos susilaukti daugiau atžalų.


Rūta PRANCULIENĖ

Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė

Manau, dirbantys seneliai tikrai gali rasti laiko anūkams savaitgaliais ar per atostogas. Papildomos laisvos dienos – anūkadieniai – galbūt būtų pateisinamos, jei jos iš tiesų būtų skiriamos laikui su anūkais. Tačiau puikiai žinome, kad net mamadieniai ar tėvadieniai ne visuomet išnaudojami pabūti su vaikais. O juk yra ir tokių senelių, kurie net savaitgaliais anūkams laiko neranda.

Anūkadieniais galėtų naudotis tie seneliai, kurie jau dabar visą savo laisvalaikį skiria anūkams ir norėtų su jais pabūti dar daugiau. Kyla klausimas, kaip anūkadieniais pasinaudoti darbo dienomis, kai vaikai paprastai būna mokyklose ar darželiuose?

Darbdaviams tokie anūkadieniai būtų didžiulė našta, ypač sveikatos priežiūros srityje. Šioje sistemoje darbuotojų ir taip trūksta, negalime pacientui pasakyti, kad šiandien paslaugos nesuteiksime, nes darbuotojas pasiėmė anūkadienį.

Mūsų įstaigoje dirba nemažai vyresnio amžiaus žmonių. Jeigu visi jie galėtų pasinaudoti tokia galimybe, užtikrinti sklandų darbą taptų tikru iššūkiu.

Aš pati anūkadieniu, ko gero, nesinaudočiau. Nesu iš tų močiučių, kurios visus savaitgalius ir atostogas praleidžia su anūkais.

Turiu tris anūkus, tačiau viso savo laisvalaikio jiems skirti negaliu. Juk reikia pasirūpinti ir vyresnio amžiaus tėvais, rasti laiko pabūti su vyru, pasikviesti į svečius vaikus.

Vaikus auklėja tėvai, o seneliai turi juos palepinti. Mėgstame kartu keliauti, aktyviai pramogauti ir patirti naujų įspūdžių. Esame anūkus nusivežę į Disneilendą, aplankę Paryžių, Kopenhagą, išmaišę visus Lietuvos ir Latvijos pramogų parkus. Kaip sako mano vyriausias anūkas, esu pramogų močiutė.

Norisi, kad su anūkais sietų bendri prisiminimai, kad susitikę galėtume kalbėtis apie patirtus nuotykius, linksmybes ir kurti naujų kelionių planus. Per bendras patirtis ir prisiminimus kuriame savo ryšį. Man svarbu ne kiek valandų praleidžiame kartu, o tai, ką per tą laiką išgyvename ir ką išsaugome atmintyje.


Visvaldas MATKEVIČIUS

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Turiu tris anūkes ir anūką. Jauniausiai – dveji, vyriausia – ketvirtokė.

Manau, kad pasiūlymas įteisinti anūkadienius geras, nes seneliai, kaip ir tėvai, galėtų kartkartėmis prižiūrėti anūkus.

Pabūti su jais ne tik po darbo ar savaitgaliais labai svarbu.

Bet valstybė neturėtų šito užkrauti ant darbdavio pečių. Juk anūkadienį pasiėmusių senelių darbą kažkas vis tiek turės padaryti. Verslui būtų sudėtinga neturėti darbuotojo per mėnesį vieną ar dvi dienas.

Pagal mano darbo pobūdį pasiimti anūkadienį būtų lengviau, bet tikrai tuo nepiktnaudžiaučiau.

Ir dabar su žmona prižiūrime anūkus, kai vaikai paprašo, bet tą darome šventinėmis dienomis, per atostogas, savaitgaliais. Darbo metu to sau negalime leisti.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto
5